Dictionary of the Lithuanian Language.
apvelnioti — žr. apvelniuoti: Sėklinė[je] pradėjau lygties, ta muni apvelniojo Kv. Yra ir tųjų ant šios išgąstingai apvelniotosios žemės, tųjų, kurie tiesą dar tur giedoti KA102. velnioti; apvelnioti; įvelnioti; išvelnioti; nuvelnioti; suvelnioti … Dictionary of the Lithuanian Language
išvelnioti — 1. tr. bet kaip, prastai ką padaryti, išdarkyti: Koks tas jo arimas – išvelniojo tik ma[n] daržą, i gana Stak. Toks artojas tai tik dirvą išvelniojo Grš. Tai išvelniojo skersvagį! Vl. 2. intr. išeiti, išsibastyti kur: Jau išvelniojo į miestą Skr … Dictionary of the Lithuanian Language
suvelnioti — žr. suvelniuoti 1: Sukeikė, suvelniojo Pn. velnioti; apvelnioti; įvelnioti; išvelnioti; nuvelnioti; suvelnioti … Dictionary of the Lithuanian Language
velnioti — velnioti, ioja, iojo NdŽ žr. velniuoti: 1. Anas ją velnioja visaip, duoda, rėkia Slk. 2. Išeina i velnio[ja] ligi vakaro Jrb. Kur dabar velnioji?! Jrb. 3. Vl, Žvr Čia nearia, o tik velnioja Snt. velnioti; apvelnioti; įvelnioti; … Dictionary of the Lithuanian Language
įvelnioti — 1. tr. įeiti, įvažiuoti kur nereikia: Na kur jis įvelniojo, ar aklas – čia kelio nėra Snt. Jis įvelniojo į tas lenkes, i jam neina išeit atgal Jrb. 2. refl. sugesti, suprastėti, subjurti: Jeigu orai neįsivelniõs, pavasaris ankstyvas Snt.… … Dictionary of the Lithuanian Language
